„Via Baltica“: Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimas
Projekto aprašymas ir tikslai
„Via Baltica“ yra Šiaurės jūros – Baltijos koridoriaus ir TEN-T pagrindinio automobilių transporto tinklo dalis, kurio bendras ilgis siekia 649 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi specialųjį teritorijų planavimo dokumentą „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km).
Kelio „Via Baltica“ plėtra yra itin svarbi ne tik krovinių logistikos gerinimui, tačiau ir kariniam mobilumui. Įgyvendinus „Via Baltica“ rekonstrukciją, kelio zonoje bus geresnis per Lietuvą vykstančių karinių gynybinių padalinių susisiekimas, bus galima laiku dislokuoti karinius vienetus, didinti paramą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau dislokuotiems kariniams vienetams. Rekonstrukcijos darbai atitinka civilinio ir karinio (t. y. „dvejopo naudojimo“) CEF reglamentą 2021/1153 ir 2021/1328.
Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstravimo poreikį lėmė šie veiksniai:
– kelio techniniai parametrai netenkina dalies TEN-T gairėse (Reglamentas Nr. 1315/2013) reikalavimų ir neatitinka kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ pateikiamų reikalavimų;
– siaura kelio danga. Esamo kelio techninė kategorija (I–II), eismo srautai nėra atskirti, keliu važiuoja tiek tranzitinis transportas, tiek žemės ūkio technika. Kelias yra pavojingas manevruoti, už lėtai važiuojančios žemės ūkio technikos formuojasi automobilių eilės. Vairuotojai, bandydami aplenkti eiles, išvažiuoja į priešingą eismo kryptį ir sukelia avarines situacija;
– ženkliai išaugęs eismo intensyvumas. 2019–2023 m. VMPEI vidurkis sudarė 11 390 autom./parą, iš jų krovininis – 5 786 autom./parą (50,8 proc.). 2023 m., lyginant su 2019 m., bendras eismo intensyvumas išaugo – 21,9 proc., krovininio eismo intensyvumas išaugo – 22,7 proc.;
– aukštas avaringumo lygis. Dėl siauros kelio dangos, neatskirtų tranzitinio ir vietinio eismo srautų, intensyvaus krovininio transporto eismo, 2018–2022 m. įvyko 9 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 14 žmonių buvo sužeisti. Dažniausia įskaitinių eismo įvykių rūšis – susidūrimas (100 proc.).
Rekonstravus šį kelią kartu su kitais pagrindinio TEN-T tinklo keliais, Lietuva įvykdys Europos Sąjungos (ES) keliamą tikslą, kad iki 2030 m. Lietuvos pagrindinis TEN-T kelių tinklas atitiktų ES reikalavimus. Kadangi magistraliniu keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai vyksta tarptautinis tranzitinis eismas, projekto įgyvendinimas duos didelę naudą ne tik Lietuvos vietiniam ir tranzitiniam eismui, bet tarptautiniam tranzitiniam eismui.
Bus sudarytos palankios sąlygos tranzitiniam bei vietiniam (lėtaeigiam) eismui. Lėtaeigis transporto eismas bus atskirtas nuo tranzitinio transporto eismo: tranzitinio transporto eismas vyks pagrindiniu keliu, o vietinis (lėtaeigis) – apjungiamaisiais keliais.
Europos kelių tinkle bus užtikrintos saugios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srautus, kelių kategorijai keliamus ES reikalavimus bei nustatytus tarptautinius standartus (Reglamentas Nr. 1315/2013), taip pat bus pagerinta transporto paslaugų kokybė, sudarytos patogios sąlygos tarptautiniam bei vietiniam civiliam ir kariniam susisiekimui, sutrumpės automobilių kelionės laikas, sumažės eismo įvykių rizika, pagerės TEN-T kelių infrastruktūros Lietuvos teritorijoje įvaizdis.
Įgyvendinant I, II, III ir IV ruožų rekonstrukcijų projektus, dvejopos paskirties mobilumui užtikrinti 2022-2024 m. gautas iš viso daugiau nei 134 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) finansavimas. Šie dvejopos (kariniam ir civiliam mobilumui) paskirties projektai taip pat finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų kariniam mobilumui ir Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšomis.
Projekto eiga ir etapai
| Etapai pagal tvarkomus ruožus | Dabartinė situacija | Darbų pradžia | Darbų pabaiga |
| Ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km modernizavimas | Darbai baigti. Rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų, nutiesta 45 km jungiamųjų kelių, pastatyta 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė. | 2023 m. II ketvirtis | 2024 m. IV ketvirtis |
| Ruožo nuo 72,5 iki 79 km modernizavimas | Darbai baigti. Rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, panaikintos vieno lygio sankryžos (įrengta 15 km skirtingų lygių jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių), pastatytas 1 viadukas, 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai, 3 tuneliniai pravažiavimai. | 2022 m. IV ketvirtis | 2023 m. IV ketvirtis |
| Ruožo nuo 79 iki 85 km modernizavimas | Darbai baigti. Rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę, panaikintos vieno lygio sankryžos, pastatyti 2 viadukai, 3 tiltai, 5 žiedinės sankryžos | 2022 m. IV ketvirtis | 2023 m. IV ketvirtis |
| Ruožo nuo 85 iki 97,06 km modernizavimas | Darbai vyksta. Kelias rekonstruojamas į keturių eismo juostų automagistralę, bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai,1 stovėjimo ir poilsio aikštelė, 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai | 2024 m. III ketvirtis | 2025 m. IV ketvirtis |
Projektas finansuojamas:
– Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis;
– Europos Sąjungos fondų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės 2021-2027 m. lėšomis;
– Valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis pagal Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymą;
– Valstybės biudžeto lėšomis, kai programos sąmata didinama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios naudojamos viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
