Tilto per Kruną valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87,335 km rekonstravimas

Projekto aprašymas ir tikslai 

Kelias E85 (Klaipėda–Aleksandropolis) – Lietuvos kelių tinkle esantis A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelias, priklausantis Europos Sąjungos (ES) TEN-T pagrindiniam tarptautinio transporto koridoriui, einančiam Rytų Vakarų kryptimi Lietuvoje. Kelias E85 yra vienas iš dviejų TEN-T pagrindinio kelių tinklo kelių Lietuvoje. Tai vienas svarbiausių kelių šalyje, jungiantis tris didžiausius miestus: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Kartu tai ir esminės tarptautinio krovinių srauto arterija, sujungianti didžiausius Lietuvos miestus su Europos TEN-T kelių tinklu.

Projekto tikslas – pakeisti esamą kritinės būklės tiltą per Kruną (TEN-T kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas 87,335 km), pastatant naują ir pritaikyti jį tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms. Tiltas padės efektyviau panaudoti transporto sistemą ir prisidės prie mobilumo, eismo saugumo ir aplinkosaugos tinklų įgyvendinimo. Šis projektas sustiprins TEN-T tinklo integralumą, padidins kelio pralaidumą, pagerins jungtis bei prisidės prie Lietuvos ir NATO sąjungininkų mobilumo. Šis projektas apima tilto ir jo prieigų atstatymą, įrengiant naujas atramas, perdangą, pakloto elementus, vandens nuvedimo sistemą ir visus likusius tilto elementus.

Planuojamas šio projekto rezultatas – išplėtotas ir patobulintas dvejopo naudojimo TEN-T kelių tinklas, padidintas kelių pralaidumas, sustiprinta tilto konstrukcija ir sėkmingai įgyvendintos dvigubo mobilumo, eismo saugumo ir aplinkosaugos priemonės. Tiltas yra būtinas greitam Lietuvos kariškių ir NATO sąjungininkų judėjimui.

Projekto eiga ir etapai

Projekto įgyvendinimo seka:

– Laikino dviejų dalių (eismo juostų) tilto statyba.
– Esamo tilto Kaunas–Vilnius kryptimi griovimas ir naujo statyba.
– Laikino tilto vienos dalies (eismo juostos) demontavimas.
– Esamo tilto Vilnius–Kaunas kryptimi griovimas ir naujo statyba.
– Laikino tilto likusios dalies demontavimas.

Projektas finansuojamas:

– Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis;
– ES struktūrinių fondų lėšomis;
– Valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis pagal Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymą;
– Valstybės biudžeto lėšomis, kai programos sąmata didinama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios naudojamos viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.