„Via Lietuva“: dažniausiai kylantys klausimai gavus informacinį laišką dėl kelio apsaugos zonų žymėjimo

AB „Via Lietuva“, vykdydama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, kaip valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdanti bendrovė, turi prievolę registruoti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonas ir informuoti apie tai visuomenę.

Įgyvendindama įstatymo nuostatas, „Via Lietuva“ siunčia žmonėms informacinius laiškus dėl nustatytų kelių apsaugos zonų teritorijų. Šiais laiškais gyventojai informuojami, kad kelio apsaugos zonos bus nubraižytos žemėlapyje ir VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto išraše bus padarytas įrašas apie nustatytas (ar patikslintas) kelio apsaugos zonas.

Apsaugos zonos Nekilnojamo turto registre privalėjo būti įrašytos jau tada, kada buvo formuojami žemės sklypai fiziniams ar juridiniams asmenims. Tai turėjo atlikti matininkai, kurie atliko žemės sklypų formavimą.

Daugumos savivaldybių gyventojai jau gavo informacinio pobūdžio laiškus apie kelio apsaugos zonų žymėjimą. Artimiausiu metu tokio pobūdžio laiškai bus siunčiami likusių savivaldybių gyventojams. Gyventojai laiškus gaus tik tuo atveju, jei matininkų parengtuose gyventojų žemės sklypuose, kurie ribojasi su valstybinės reikšmės keliais, apsaugos zonos nebuvo pažymėtos.

Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, gavus „Via Lietuva“ informacinius laiškus apie apsaugos zonų žymėjimą

1. Dalis privačios nuosavybės (namas, pieva, miškas ir pan.) patenka į kelio apsaugos zoną. Ar  žmogus esant poreikiui privalės griauti savo namus?

Ne. Žmogus kaip gyveno iki šiol, taip ir gyvens. Nekilnojamojo turto registre yra registruojamos esamų kelių apsaugos zonos. Šios apsaugos zonos nėra naujos, jos galioja seniai, bet pagal įstatymą, tik dabar pradėtos žymėti.

2. Ką daryti gyventojui, kai gauna pranešimą, jog specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona – numatyta jo gyvenamajam namui? Ar tai reiškia, kad namo savininkas vieną dieną supras praradęs savo nekilnojamąjį turtą, už kurį jam pasiūlys menką kompensaciją?

Gyventojas savo turto nepraras, jo nuosavybės niekas nepaims, nenusavins. Gyventojas tiesiog informuojamas, kad jo žemės sklypas ar gyvenamasis namas patenka į kelio apsaugos zoną. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingai, kvalifikuotų matininkų parengtuose gyventojų žemės sklypuose, kurie ribojasi su valstybinės reikšmės keliais, apsaugos zonos jau buvo pažymėtos prieš 5, 10 ar 20 metų ir pastarųjų žemės sklypų savininkai jokių papildomų pranešimų negavo.

3. Koks yra kelio apsaugos zonų dydis?

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnį, kelio apsaugos zonos:
1. Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
3. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
4. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
5. Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų.

4. Ar taikomos kelio apsaugos zonos, jei kelias eina per miestą ar kaimą?

Taip, taikomos. Pagal Kelių įstatymą, gatvė ir yra kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą.

Atitinkamai net ir tiems kelių ruožams, kurie įrengiami pagal gatvėms taikomus reikalavimus (su šaligatviais, lietaus nuotekų tinklais, apšvietimo įrenginiais ir kt.), kelių apsaugos zonos taip pat taikomos.

Vis dėlto be absoliutaus draudimo naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką, nėra nei vienos veiklos, kuri visais atvejais būtų draudžiama kelių apsaugos zonose miestų, miestelių ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose. Tad įvairios ūkinės veiklos ir taip leidžiamos kelių apsaugos zonose.

5. Jeigu žmogaus žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, ar jis gali planuoti tos zonos teritorijoje statytis namą, pirtį, ūkinius pastatus? Jeigu ne, tai kokiu pagrindu – negi „Via Lietuva“ ar ministerijos sprendimu gali būti nusavinta nuosavybė?

Atkreipiame dėmesį, kad siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, kad jokie nauji apribojimai nėra taikomi. Žemė, esanti kelių apsaugos zonoje, nėra nusavinama, tačiau pagal įstatymą, tam tikra veikla šiose teritorijose yra ribojama. T. y. anksčiau buvo ir išlieka nuostata, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus, įrengti išorinę reklamą, naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką.

6. Per miestelį eina magistralinis kelias, kur apsaugos ribos yra 70 metrų. Miestelio ribose nenutolę per 70 metrų yra parduotuvė, vaistinė, kavinės, degalinė, miestelio turgus, šarvojimo salė ir pan. Ar įstaigoms reikės nukabinti reklamas, stabdyti veiklą ar perkelti kitur?

Nieko nurodytoms įstaigoms miestelyje papildomai daryti nereikės. Visos veiklos galėjo ir gali būti toliau vykdomos. Miestelyje galima statyti net ir naujus pastatus, įrengi naujas reklamas ir vykdyti kitas veiklas gavus kelio valdytojo pritarimą Susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Veiklai kelio apsaugos zonoje nepritariama tuo atveju, jei numatomi darbai trukdys numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, neužtikrins kelių transporto eismo saugumo reikalavimų laikymosi ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.

7. Kodėl pradėtas kelio apsaugos zonų žymėjimas ir žmonėms siunčiami laiškai?

AB „Via Lietuva“ registruoja valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonas, nes tokią prievolę visų objektų, kuriems nustatomos apsaugos zonos, savininkams ar valdytojams numato nuo 2020 metų pradžios įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Atitinkamai registruojamos ne tik kelių apsaugos zonos, bet ir geležinkelių, inžinerinių tinklų (ryšių, elektros, dujotiekių ir t.t.), kultūros ir gamtos apsaugos (rezervatų, draustinių, parkų ir t.t.), sanitarinių objektų (gamybinių, komunalinių ir t.t.) ir kitų objektų apsaugos zonos. Minėtas kitas apsaugos zonas nustato tų objektų savininkai ar valdytojai.