Projektas Nr. 101113316–22–LT–TM–VBRD3–CEF–T–2022–MILMOB „Via Baltica ruožo Marijampolė–LT/PL siena plėtra, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimas (III ruožas)“
Projektas Nr. 101113316–22–LT–TM–VBRD3–CEF–T–2022–MILMOB „Via Baltica ruožo Marijampolė–LT/PL siena plėtra, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimas (III ruožas)“
https://cinea.ec.europa.eu/index_en
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos automobilių kelių direkcija) ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) 2023 m. balandžio 19 d. pasirašė projekto Nr. 22–LT–TM–VBRD3–CEF–T–2022–MILMOB „Via Baltica ruožo Marijampolė–LT/PL siena plėtra, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimas (III ruožas)“ (toliau – Projektas) dotacijos sutartį. Projekto finansavimui skirta iki 27,46 mln. Eur. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) lėšų, kurios bus investuotos į kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) plėtrą pritaikant šį kelią dvejopam mobilumui (angl. Dual mobility).
„Via Baltica“ yra Šiaurės jūros – Baltijos koridoriaus ir TEN-T pagrindinio automobilių transporto tinklo dalis, kurio bendras ilgis siekia 649 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. „Via Baltica“ yra strategiškai svarbi jungtis Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, todėl šio kelio modernizavimas – vienas prioritetinių šalies susisiekimo infrastruktūros projektų. Tai yra vienas intensyviausių tranzitinio eismo kelių Lietuvoje, kuriuo gabenama daugiausia krovinių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi specialųjį teritorijų planavimo dokumentą „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km). Šio kelio ruožo rekonstrukcija yra įgyvendinama 4 etapais. Kelio „Via Baltica“ plėtra yra itin svarbi ne tik krovinių logistikos gerinimui, tačiau ir kariniam mobilumui užtikrinti.
Prieš rekonstravimą didžioji dalis „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos buvo tik dviejų eismo juostų. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia beveik 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų net iki 60 proc. sudaro krovininis transportas, todėl eismo sąlygos šiame kelyje buvo sudėtingos. Siekiama, kad visiems keliaujantiems ši magistralė būtų patogi ir saugi bei atitiktų aukščiausius tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus. Baigus viso ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstrukciją, ši magistralė nuo Kauno per Marijampolę iki Lenkijos sienos ir toliau iki pat Varšuvos bus ne tik modernesnė, bet ja bus galima važiuoti patogiai, saugiai ir greitai.
Trečiasis rekonstrukcijos etapas apima kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimą, kurį vykdant 6,00 km ilgio kelias praplatintas iki keturių eismo juostų. Taip pat, siekiant eismo saugumo ir tvaresnio judumo, rekonstruota skirtingų lygių sankryža su rajoninio kelio Nr. 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis 82,65 km; rekonstruotas tiltas ties 83,30 km per Šešupę ir rajoninis kelias Nr. 265 Kreivukė–Kalvarija, greitkelio išorinėse pakelėse apie 4,51 km atitinkamo kelio ruožo įrengti 3,5–5,5 m aukščio triukšmo užtvarai (priklausomai nuo jų vietos); rekonstruotos drenažo konstrukcijų (sistemų) – apie 4935 m, inžineriniai tinklai, pvz., lietaus nuotekų ir apšvietimo sistemos.
Šio projekto rezultatas – išplėtotas ir tobulinamas dvejopo naudojimo TEN-T kelių tinklas, padidintas kelių pralaidumas, sustiprinta ir praplatinta kelių danga bei sėkmingai įgyvendintos eismo saugumo ir aplinkos apsaugos priemonės. Rekonstrukcijos metu atskirti vietinio ir tranzitinio transporto srautai, todėl pagerėjo ir Marijampolės regiono įmonių bei gyventojų darnaus judumo sąlygos.
Įgyvendinus „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektus, kelio zonoje per Lietuvą vykstančių karinių gynybinių padalinių susisiekimas tapo geresnis, esant poreikiui, bus galima laiku dislokuoti karinius vienetus, didinti paramą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau dislokuotiems kariniams padaliniams. Rekonstravimo darbai atitinka civilinio ir karinio mobilumo (t. y. dvejopo naudojimo) CEF reglamentą 2021/1153 ir 2021/1328.
Bendra Projekto darbų vertė – 68,00 mln. Eur. Šiame kelio ruože rekonstrukcijos darbai pradėti 2022 m. gruodžio 19 d. Projektas baigtas įgyvendinti 2023 m. IV ketvirtį.