„Via Lietuva“ sveikina valdžios iniciatyvą įkurti Kelių fondą: tai padės mažinti kelių degradaciją ir iš esmės gerins infrastruktūrą

„Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas sveikina valdžios sprendimą sukurti valstybinį Kelių fondą, kuris leis užtikrinti ilgalaikį stabilų finansavimą naujiems bei tęstiniams kelių projektams. Pradėjus veikti šiam fondui, „Via Lietuva“ galės imtis darbų, kurie leis pasiekti realų proveržį šalies keliuose. Atnaujinami bei naujai statomi tiltai ir viadukai, tvarkomi keliai bei eismo saugumą gerinantys sprendimai, įgyvendinami svarbūs kelių infrastruktūros  projektai – tik dalis naudų, kurias pajus šalies gyventojai bei verslas, įkūrus ir pradėjus veikti šiam fondui. 

Įkūrus valstybinį Kelių fondą bus galima pasiekti esminį pokytį gerinant valstybinių kelių infrastruktūrą, investuojant į inovacijas, skatinant regionų pasiekiamumą bei gerinant Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą. 

„Kelių fondas įneša visiems daugiau aiškumo. Gyventojų ir verslo sumokami kelių mokesčiai keliaus atgal į kelių infrastruktūrą. Nėra sąžininga, kad visos šios lėšos buvo perskirstomos visai kitoms sritims, o naujas finansavimo modelis ištaisys šią nesąžiningą praktiką ir labiau atlieps teisėtą visuomenės lūkestį. Ilgainiui, gyventojai nebematys byrančių avarinės būklės tiltų ir pavojingų duobėtų kelių. Vyks sklandesnis darbų planavimas su rangovais ir greitesnis jų atlikimas“, – sako LR susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. 

Šiuo metu Lietuvos kelių plėtra ir priežiūra yra finansuojama iš kasmet Vyriausybės sudarytos ir Seimo tvirtinamos Kelių plėtros ir priežiūros programos biudžeto lėšų. Ši suma, įvertinus infliacijos ir kitus rodiklius, nuo 2008 m. išliko panašiame lygyje. Valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdanti bendrovė „Via Lietuva“ taip pat kelių plėtrai šalyje naudoja ir Europos Sąjungos paramos ir nuo 2023-ųjų metų Valstybės sprendimu skirtas laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšas.  

Praėjusiais metais „Via Lietuva“ į kelių infrastruktūrą nuo 2009 m. investavo didžiausią ir rekordinę Europos Sąjungos paramos sumą – 171 mln. Eur. Vis dėlto,  įvertinus per dešimtmetį dėl trūkstamo finansavimo nustekentą kelių būklę Lietuvoje, esminiam pokyčiui pasiekti yra reikalingas ilgalaikis ir tvarus finansavimo sprendimas. 

2023-2024 metais laikinojo bankų solidarumo įnašo ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos, skirtos karinio mobilumo projektams vykdyti, iš viso sudarė 337 mln. eurų. Šiais metais, sumažinus bankams taikomą laikinojo solidarumo įnašo dalį, dvigubos paskirties kelių infrastruktūrai plėsti skirta suma taip pat sumažėjo. Šiais metais į karinio mobilumo projektus „Via Lietuva“ planuoja investuoti daugiau nei 3 kartus mažesnę sumą, palyginti su 2024-aisiais, t. y., 59 mln. Eur. 

Kaip teigia l.e.p. „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas, dabartinis kelių finansavimo modelis yra ydingas, nes remiantis juo yra sudėtinga pradėti ilgalaikius projektus, mat finansavimas nuolat kinta. Be to, dabar įstatymuose įtvirtintas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo modelis neužtikrina, kad visos su keliais susijusios lėšos, pavyzdžiui, rinkliavos, būtų panaudotos būtent kelių tinklo plėtrai. 

Tuo metu naujai kuriamas Kelių fondas, kurio startas numatytas nuo 2026-ųjų, veiktų pagal naują ir ilgalaikį finansavimo modelį, užtikrindamas nuoseklų kelių priežiūros ir plėtros finansavimą, nepriklausantį nuo kasmetinių Valstybės biudžeto svyravimų. Taip būtų sukurta aiški ir skaidri lėšų paskirstymo sistema, orientuota į ilgalaikį valstybinės reikšmės kelių tinklo būklės gerinimą. Skaičiuojama, kad Kelių fondo ir Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšos per metus bendrai sudarytų apie 1 mlrd. eurų. 

„Absoliučiai palaikome akcininko sprendimą imtis lyderystės įkuriant Kelių fondą, kuris leis turėti stabilų finansavimą kelių projektams.  

Ne kartą akcentavome, jog dabartinis finansavimas yra nepakankamas. Kelių finansavimo poreikis per metus siekia daugiau nei 1 mlrd. eurų, o šiemet valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrai numatyta bendra suma kartu su ES parama bei karinio mobilumo lėšomis siekia vos 631 mln. Eur.  

Štai Lenkijoje, į kurią dažnai mėgstame lygiuotis, lyginant su Lietuva, finansavimas keliams yra 9,2 karto didesnis, nors jų prižiūrimų valstybinių kelių kilometrų skaičius yra netgi mažesnis. Kaimynai lenkai jau turi valstybinį kelių fondą, į kurį lėšos surenkamos iš kelių mokesčių, vinječių bei degalų mokesčių“, – sako M. Gedaminskas. 

Laikinai „Via Lietuva“ vadovo pareigas einantis M. Gedaminskas taip pat priduria, jog  Lietuvoje lėšos, surenkamos iš besinaudojančių keliais, apmaudu, tačiau negrįžta atgal į kelius, dėl to blogėja ir kelių saugumo būklė. 

„Šalyje turime daugiau nei 100 avarinės būklės tiltų, 4 iš 10 kelių yra blogos būklės. Apskritai kelių infrastruktūra kasmet „dėvisi“, todėl jos palaikymui reikalingi ilgalaikiai sprendimai ir tvarus finansavimas, o ne vienadienės injekcijos“, – akcentuoja „Via Lietuva“ atstovas.  

Lietuvai turėti Kelių fondą naudinga dėl daugybės priežasčių. Taip būtų užtikrinamas teisėtas gyventojų lūkestis turėti kokybišką kelių infrastruktūrą – lėšos, surenkamos iš kelių infrastruktūros, bus nukreipiamos atgal keliams. 

Turint tinkamai sukurtą Kelių fondą bus sustabdyta Lietuvos kelių degradacija –  pagerės valstybinės reikšmės kelių dangos būklė. Jis leis vykdyti spartesnį tiltų, viadukų ir estakadų remontą – bus atnaujinti ne mažiau kaip 105 tiltai ir viadukai. 

„Norint didmiesčiuose mažinti eismo spūstis, sunkųjį transportą nukreipti važiuoti ne per miestų centrus, galėsime statyti naujus aplinkkelius. Įkūrus Kelių fondą bus sukurtos geresnės susisiekimo galimybės visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos“, – priduria M.Gedaminskas. 

Pradėjus veikti šiam fondui bus diegiamos saugaus eismo priemonės valstybinės reikšmės keliuose: bus perpus sumažintas „juodųjų dėmių“ skaičius, sutvarkyta 1 tūkst. nesaugių pėsčiųjų perėjų. Tuo pačiu – baigti jau pradėti ir inicijuoti nauji valstybei svarbūs kelių infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, „Via Baltica“. 

Negana to, bus padidintas valstybinės​ reikšmės kelių pritaikymas karinio​ mobilumo tikslams – diegiamos kontrmobilumo priemonės. 

Planuojama, jog valstybinio kelių fondo lėšos bus naudojamos valstybinės reikšmės kelių, tiltų, viadukų ir kitos susisiekimo infrastruktūros būklei atkurti, tinklui plėtoti, taip pat keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti. Fondo lėšomis bus siekiama atkurti visų valstybinės reikšmės kelių būklę, kad jie atitiktų to kelio kategorijai nustatytus reikalavimus bent 80 proc. rodikliu. Fondas veiks tol, kol bus pasiekti kelių būklės atkūrimo tikslai. 

Diskusijos dėl poreikio užtikrinti tvarų šalies kelių finansavimą Seime ir Vyriausybėje pasigirdo dar 2002-2005 metais. Ekonominės krizės metu, 2008-aisiais, kelių finansavimas Lietuvoje buvo smarkiai sumažintas, tuomet kilo diskusijos dėl alternatyvių kelių finansavimo šaltinių, savarankiško kelių fondo kūrimo galimybių.  

Lenkijoje Kelių fondas įkurtas 2004 m., jo finansavimo šaltiniai apima kuro akcizą, elektroninės kelių rinkliavos pajamas, ES paramą, obligacijas ir paskolas. Tai yra vienas svarbiausių kelių infrastruktūros finansavimo mechanizmų Lenkijoje. Būtent įkūrus Kelių fondą Lenkijos kelių situacija pradėjo iš esmės keistis: į kelius pradėta investuoti dešimtis kartų daugiau nei iki tol.