- Pradžia
- >
- Naujienos
- >
- Kelio Vilnius–Utena ruožas nuo Molėtų iki Utenos: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Kelio Vilnius–Utena ruožas nuo Molėtų iki Utenos: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Kaip vyko šio kelio projektavimas? Kodėl parinktas būtent toks kelio modelis (atitinkamo pločio, atitinkamų eismo juostų skaičiumi ir t. t.)?
Rengiant ruožo nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto projektą, buvo atlikti visi reikalingi tyrimai bei analizės, be kurių šio kelio atnaujinimo projektas nebūtų kokybiškai parengtas ir patvirtintas visų su eismo saugumu susijusių institucijų: projektuojamuose ruožuose buvo atlikti projektinių sprendinių eismo srautų modeliavimai, jų metu atliktos eismo intensyvumo analizės, transporto srautų tyrimai, transporto srauto piko metu ir jų trukmės nustatymas bei kt. Taip pat, siekiant racionalaus ir nuoseklaus kelių infrastruktūros plėtros planavimo, nustatyti eismo srautai 20 metų laikotarpiui. Projektui taip pat atliktas ir kelių saugumo auditas.
Ruože nuo Molėtų iki Utenos vidutinis eismo intensyvumas yra beveik du kartus mažesnis, lyginant šio kelio atkarpą nuo Maišiagalos iki Molėtų, lyginant su jau anksčiau rekonstruota kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Maišiagalos sankryžos – eismo intensyvumas yra mažesnis daugiau nei 3 kartus (Molėtai-Utena eismo intensyvumas siekia 4,5 tūkst. transporto priemonių per parą, o ruože nuo Maišiagalos sankryžos iki Molėtų – daugiau nei 7 tūkst. transporto priemonių per parą, anksčiau rekonstruotoje kelio atkarpoje nuo Vilniaus iki Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos, kurioje šiuo metu įrengtos 2+2 kelio juostos, vidutinis eismo intensyvumas yra 15 tūkst. transporto priemonių per parą).
Atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą kelio intensyvumą, gautų tyrimų ir skirtingų analizių rezultatus, eismo saugos audito išvadas – kelio atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto projektui buvo parinktas eismo saugos, ekonominiu ir technologiniu požiūriu tinkamiausias sprendimas – visus kelio ir kelio infrastruktūros sprendinius rengti esamos kelio juostos (žemės sklypo) ribose. Kapitaliai suremontavus kelio Vilnius–Utena ruožą nuo Molėtų iki Utenos, ši atkarpa turi dvi eismo juostas (po vieną į vieną pusę), važiuojamosios dalies plotis siekia 7 m, vienos eismo juostos plotis – 3,5 m, kraštinių saugos juostų plotis – 1 m, kelkraščiai – 1,5 m. Atnaujintas kelias nuo Molėtų iki Utenos atitinka visus magistralinių kelių II kategorijai keliamus reikalavimus, jo sprendiniai atitinka ir griežtus kelių saugumo audito reikalavimus.
Ar šalia važiuojamosios kelio dalies sumontuoti atitvarai užtikrina transporto priemonių sustojimą, jei transporto priemonei tektų priverstinai sustoti?
Techniniam šio kelio darbo projektui buvo atliktas kelių saugumo auditas, kurio metu šiame kelio ruože įvertinta eismo sauga. Rekonstravus kelią, eismo sauga ir važiavimo sąlygos pagerintos visiems eismo dalyviams. Pvz., ties autobusų sustojimais, siekiant maksimaliai užtikrinti pėsčiųjų saugumą, įrengti pėsčiųjų takai su asfalto danga. Taip pat, vertinant galimas laukinių gyvūnų migracijos rizikas eismo dalyviams, rekonstruotame kelyje įrengtos ir apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų, dalyje kelio yra sumontuoti ir kelio atitvarai (ne visame ruože, tik dalyje, kurios ilgis iki 19 km). Taip pat šiame kelyje, vietose, kur kelio atitvarų nėra – išlaikytos ir nuvažiavimo nuo kelio vietos (nuovažos., jų skaičius siekia daugiau nei 100 vnt.), kuriose, reikalui esant (automobiliui sugedus, pasijutus blogai ar pan.) – transporto priemonių vairuotojai gali sustoti neapsunkinant eismo kitiems transporto priemonių vairuotojams. Ši kelio atitvarų praktika yra plačiai naudojama ir kitose Europos šalyse (Švedija, Lenkija, Norvegija ir t. t.) – pridedame Europos kelių nuotraukų pavyzdžius.
Reikia atkreipti dėmesį, jog eismo saugumas taip pat priklauso ir nuo eismo dalyvių vairavimo įpročių, kai vairuotojai, suprasdami kitų eismo dalyvių lūkesčius ir reikalingą pagarbą jiems, atitinkamai reaguoja į eismo situaciją, poilsio ar kt. sustojimų atvejais renkasi saugiausias ir patogiausias vietas, kuriose sustojus, jokios įtakos eismo sąlygoms nebūtų.
Šios kategorijos kelių pavyzdžiai Lietuvoje ir Europoje:
Panevėžio aplinkkelis
Švedija
Lenkija Norvegija
Kaip vertinate galimybes tokio tipo kelyje atlikti saugų lėtesnių transporto priemonių lenkimą?
Važiuojamosios dalies ir kiekvienos eismo juostos plotis atitinka valstybinės reikšmės magistralinių kelių II-os kategorijos reikalavimus (2X1m), pagal kuriuos, jei to neriboja kelio ženklai ir ženklinimas, aplenkti lėčiau važiuojančias eismo priemones yra galima bei saugu (vertinant tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkvežimių gabaritus). Jei eismo juostas skiria ištisinė linija, vadinasi lenkimas yra nesaugus, todėl lenkti transporto priemones šiuose ruožuose yra draudžiama.
Lietuvoje yra ir daugiau magistralinės reikšmės II-os kategorijos kelių, įrengtų remiantis tokiais pat standartais (pvz.: Panevėžio aplinkkelis, magistralinis kelias Šiauliai–Tauragė), šiuose keliuose yra panašios lenkimo galimybės.
Kiek kilometrų atitvarų, koks ištisinės linijos ilgis, kiek nuovažų yra nuo ruože nuo Molėtų iki Utenos ?
- Nuovažos (vietos, kuriose galima saugiai ir neapsunkinant eismo kitiems eismo dalyviams sustoti. Sugedus transporto priemonei ar vairuotojui pasijutus blogai ir pan.) – 108 vnt.
- Autobusų stotelės, ties kuriomis užtikrintas saugus pėsčiųjų eismas (atitvarai, ištisinės linijos) – 16 vnt.
- Ištisinių linijų ilgis, kur pagal KET draudžiamas lenkimas, šiose vietose privalo būti užtikrintas didesnis vairuotojų dėmesys išlaikant tinkamas eismo saugumo sąlygas – 12 km.
- Atitvarų ilgis kelyje (vietose, kuriose šlaitai yra aukščiausiame lygyje, užtikrinant saugumą eismo dalyvių saugumą) – kairėje kelio pusėje – 6 km, dešinėje kelio pusėje – 10 km.
Kas rengė techninius darbo projektus ir kas atliko kelių saugumo auditą?
Kelio ruožą nuo Molėtų iki Utenos projektavo UAB „SRP projektas“. Buvo rengiami 2 techniniai darbo projektai (nuo 64,332 iki 79,510 km (I ruožas) ir nuo 79,510 iki 93,726 km (II ruožas).
Kelių saugumo auditą atliko VILNIUS TECH APF Kelių tyrimo institutas. I ruožo auditas atliktas 2023-05-12; II ruožo – 2023-04-14.
Vertinant kelią saugos požiūriu, buvo atliktas transporto srautų tyrimas ir eismo modeliavimas. Jį 2023 m. balandžio mėn. atliko MB „Eismo inžinerija“.
Ruožo nuo Molėtų iki Utenos projekto rengimo chronologija ir sprendimų priėmėjai.
Molėtai-Utena atkarpa nuo 64,332 iki 79,510 km:
Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 64,332 iki 79,510 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra | |
Techninė užduotis | 2022-07-20
(Lietuvos automobilių kelių direkcija projektavimui patvirtina techninę užduotį) |
Pasirašyta projektavimo sutartis | 2022-09-28 |
Projektuotojas | UAB „SRP Projektas“ |
Sankryžų eismo srautų modeliavimas | 2023-04-28 (Lietuvos automobilių kelių direkcija patvirtina projektuotojo pateiktus projektinius sankryžų variantus) |
Kelių saugumo audito procedūra | Kelių saugumo auditą atliko VILNIUS TECH APF Kelių tyrimo institutas. Projektiniai sprendiniai pakoreguoti pagal pateiktas Kelių saugumo audito pastabas: 2023-06-05 |
Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisija | Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisija patvirtino projekto sprendinius: 2023-08-08 |
Statinio projekto ekspertizė | Statinio projekto ekspertizę atliko UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ Teigiamas Bendrosios projekto ekspertizės aktas gautas 2023-12-01 (statytojui rekomenduojama patvirtinti projektuotojo parengtą projektą |
Molėtai-Utena atkarpa nuo 79,510 iki 93,726 km:
Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 79,510 iki 93,726 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra | |
Techninė užduotis | 2022-07-20
(Lietuvos automobilių kelių direkcija projektavimui patvirtina techninę užduotį) |
Sutartis | 2022-09-30 |
Projekto rengėjas | UAB „SRP Projektas“ |
Sankryžų eismo srautų modeliavimas | 2023-04-05 (Lietuvos automobilių kelių direkcija patvirtina projektuotojo pateiktus projektinius sankryžų variantus) |
Kelių saugumo audito (KSA) procedūra | Kelių saugumo auditą atliko VILNIUS TECH APF Kelių tyrimo institutas.
Projektiniai sprendiniai pakoreguoti pagal pateiktas Kelių saugumo audito pastabas: 2023-05-11. |
Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisija | Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisija patvirtino projekto sprendinius: 2023-08-01 |
Statinio projekto ekspertizė | Statinio projekto ekspertizę atliko UAB „Darbasta“ Teigiamas Bendrosios projekto ekspertizės aktas gautas 2024-01-16 (statytojui rekomenduojama patvirtinti projektuotojo parengtą projektą) |
Kaip toliau bus tvarkomas kelias, ar skirsis nuo Molėtai–Utena?
A14 atnaujinimas | ||||
Ruožas | Ilgis (km) | Kelio tipas | Parametrai | Automobilių per parą skaičius |
Molėtai–Utena (64,332–93,726) | 30 | 1+1 (po vieną eismo juostą į abi puses) | · Kiekviena juosta po 3,50 m
· Kraštinė saugos juostos po 0,5 m · Šalikelės plotis ir atitvarai – 1,5 m
|
4398 |
Nemenčinė-Maišiagala sankryža – Molėtai: | ||||
Ruožas nuo 16 iki 21,5 km | 5,5 | 2+1 (dvi eismo juostos į vieną pusę, viena – į kitą. Keičiasi kas 1,5– 2 km) | · 2 juostos (į vieną pusę):
viena juosta 3,50 m; kita juosta 3,25 m · 1 juosta (į vieną pusę) – 3,50 m · Kraštinė saugos juosta po 0,5 m · Šalikelės plotis– po 1,5 m
Kelio sankasa numatyta žemesnė (vizualiai ji nebus taip iškelta). |
12008 |
Ruožas nuo 21,5 km iki 28,4 km | 6,9 | 2+1 (dvi eismo juostos į vieną pusę, viena – į kitą. Keičiasi kas 1,5– 2 km) | 7663 | |
Ruožas nuo 28,4 km iki 39,2 km | 10,8 | 2+1 (dvi eismo juostos į vieną pusę, viena – į kitą. Keičiasi kas 1,5– 2 km) | 6141 | |
Ruožas nuo 39,7 km iki 51,55 km | 11,85 | 2+1 (dvi eismo juostos į vieną pusę, viena – į kitą. Keičiasi kas 1,5– 2 km) | 4765 | |
Ruožas nuo 51,55 km iki 59 km | 7,45 | 2+1 (dvi eismo juostos į vieną pusę, viena – į kitą. Keičiasi kas 1,5– 2 km) | 4765 |