Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 95,653 km rekonstravimas

Projekto aprašymas ir tikslai

Valstybinės reikšmės magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena užima tarpinę vietą tarp Lietuvos teritoriją kertančių TEN-T kelių ir nacionalinių kelių. Ši magistralė yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes ir užtikrina susisiekimą su Rytų Lietuvos regionu, kurį numatyta įtraukti į naujai formuojamą tarptautinį Pietryčių transporto koridorių (Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena), kurio paskirtis – greito ir tiesioginio susisiekimo užtikrinimas tarp Varšuvos ir Vilniaus bei trijų gretimų apskričių centrų – Vilniaus, Alytaus ir Utenos. Kelias A14 Vilnius–Utena yra vienas problemiškiausių Lietuvoje, tai vienintelis magistralinis kelias su cementbetonio danga, kuri yra susidėvėjusi, deformuota ir kelia pavojų eismo saugai.

Kelio A14 Vilnius–Utena ruožų rekonstravimo poreikį lėmė šie veiksniai:

– esamo kelio techniniai parametrai neatitinka ES šalių TEN-T kelių reikalavimų ir kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimų;
– nepatenkinama įrengtos dangos būklė, t. y. kelio cementbetonio danga susidėvėjusi, deformuota;
– aukštas eismo intensyvumo lygis;
– aukštas avaringumo lygis.

Projekto įgyvendinimas prisidės prie saugesnio ir efektyvesnio susisiekimo sąlygų pagerinimo sausuma ir reikšmingai padidins Lietuvos valstybinės reikšmės kelių junglumą kaip atskira TEN-T tinklo jungtis su regionais, pagrindiniais miestais ir ekonominiais centrais, kuriuose kasmet sukuriama daug naujų darbo vietų ir kurie yra svarbūs visuomenės ir bendruomenių socialinių paslaugų ir kultūros centrai.

Projekto eiga ir etapai

Apie atliktus ir planuojamus atlikti darbus

2023 metais  pradėti darbai 2 kilometrų ilgio ruože Utenos mieste. Rekonstrukcijos metu nutiestas naujas, dviejų juostų kelias (1+1), o šalia jo – dviračių ir pėsčiųjų takas. Siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą,  atnaujinta autobusų stovėjimo aikštelė su peronu, įrengtos nuovažos, rekonstruotos sankryžos, įrengtas naujas apšvietimas. Išskirtinis dėmesys skirtas Kupiškio gatvės su J. Basanavičiaus gatve ir Kupiškio gatvės su Molėtų gatve sankryžoms. Šias sankryžas pertvarkius į modernius ir šiuolaikiškus žiedus,  sumažėjo spūstys Utenoje ir iš esmės pagerėjo eismo saugos situacija.

2024 gruodį atvertas 30 km ilgio ruožas nuo Molėtų žiedo iki Utenos buvo atliktas per itin trumpą laiką – vos per 9 mėnesius. Šioje magistralės atkarpoje sutvarkytos ir įrengtos dvi eismo juostos (1+1), apsauginiai atitvarai, nuo laukinių gyvūnų migracijos apsaugančios tinklo tvoros, autobusų sustojimo aikštelės su paviljonais, pėsčiųjų takai ir modernus apšvietimas. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus ir atlikus transporto srautų modeliavimą, ruože ties sankryžomis įrengtos papildomos kairiojo posūkio juostos.

Dėl didesnio eismo intensyvumo nuo Vilniaus iki Molėtų ruožas bus rekonstruotas į 2+1 eismo juostas. Darbus 18 km atkarpoje planuojama pradėti 2025 metų pavasarį. Važiuojamosios dalies plotis šioje atkarpoje – 2 × 3,50 m + 3,25 m (dvi pagrindinės juostos po 3,5 m ir kintamoji 3,25 m pločio juosta), kraštinės saugos juostos plotis – 0,50 m. Kelyje taip pat bus įrengta 2,5 m pločio skiriamoji juosta, kelkraščių plotis sieks 1,5 m. Šiose atkarpose suplanuota įrengti 2 požemines laukinių gyvūnų perėjas, iš esmės pertvarkyti 2 sankryžas: sankirtoje su keliu Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė bus įrengta žiedinė sankryža, o sankirtoje su rajoniniu keliu Joniškis–Dubingiai–Dirmeitai–Paberžė suplanuota įrengti vieno lygio keturšalę sankryžą. Vykdant rekonstrukcijos darbus, kelyje bus atnaujinti autobusų sustojimo peronai ir įrengiami laukimo paviljonai. Automobilių judėjimas bus organizuojamas keičiant juostų skaičių kas kelis kilometrus. Tai leis padidinti tranzitinio eismo srautą, ir vairuotojai galės saugiai aplenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones neišvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą. Į kairę norintys pasukti vairuotojai nesudarys avaringų situacijų.

Projektas finansuojamas:

– Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis;
– ES struktūrinių fondų lėšomis.